Gaurometis- laukinis augalas nešantis ramybę .

Gaurometis – laukinis augalas, nešantis ramybę

Vasaros rytą, kai rasa dar laikosi ant žolės, o oras kvepia laukais, galima sutikti vieną iš gražiausių mūsų pievų augalų – gaurometį, dar vadinamą siauralapiu gauromečiu ar ivan-čaj. Jis stiebiasi aukštai, puošiasi rožiniais žiedais ir tarsi pats kviečia prieiti arčiau – paragauti, užuosti, pažinti.

Kada laikas rinkti gaurometį

Kai pirmieji žiedai pražysta vasaros pradžioje – birželį ar liepą, ateina metas rinkti lapus ir žiedus.

Tuo metu augalas kupinas jėgos, o jo lapai – švelnūs, sultingi, pilni gyvybės.

Žiedai skinami žydėjimo metu, kai dar nevisiškai išsiskleidę – tuomet jie išlaiko aromatą ir spalvą.

Rudenį, kai gamta ima rimti, gauromečio šaknys sukaupia stiprybę. Jas kasa tie, kurie nori pasigaminti sveikatinančių nuovirų ar eliksyrų žiemai.

Kokios dalys veiksmingiausios

Gauromečio lapai ir žiedai – tikras lobynas. Juose slypi:

Polifenoliai ir flavonoidai, kurie ramina uždegimus ir stiprina imunitetą,

Taninai, pasižymintys antibakteriniu poveikiu,

Beta-sitosterolis, padedantis palaikyti vyrų prostatos ir šlapimo takų sveikatą,

Vitaminai C ir A, bei vertingi mineralai.

Šaknys, nors ir kuklios, turi gleivinių bei priešuždegiminių junginių, padedančių virškinimui ir odai.

Fermentacija – senasis menas

Tautosakoje sakoma, kad gaurometis „sugeria saulės šviesą“.

Kad ši šviesa išliktų arbatoje, lapai dažnai fermentuojami – trumpai pavytinami, lengvai susukami ir paliekami šiltoje vietoje.

Šio proceso metu jie įgauna sodrų kvapą, švelnų, salstelėjusį skonį ir gilų rudai-žalią atspalvį.

Iš tokių lapų verdama ivan-čaj – gėrimas be kofeino, švelniai raminantis, tinkamas gerti ir rytui, ir vakarui.

Rinkimas su pagarba gamtai

Rinkdami gaurometį prisiminkime paprastą taisyklę – neimk visko.

Palik dalį žiedų vabzdžiams, o augalą – gamtai.

Rinkti reikėtų toliau nuo kelių ir laukų, kur naudojami chemikalai, geriausia – ten, kur pieva švari, gyva.

Kiekvienas surinktas lapelis – tarsi padėka žemei už jos dovanas.

Kaip atpažinti gaurometį gamtoje

Jei dar niekada jo nerinkote, štai keli požymiai, pagal kuriuos gaurometį atpažinsite lengvai:

🌿 Stiebas: tiesus, plonas, bet tvirtas, gali užaugti net iki 1,5 metro aukščio.

🍃 Lapai: siauri, ilgi, be kotelių, išsidėstę pakaitomis. Lapų gyslos aiškiai matomos, o apatinė pusė dažnai turi švelvų rausvą atspalvį.

🌸 Žiedai: rožiniai ar šviesiai purpuriniai, sudaro aukštą žiedyną stiebo viršuje. Kiekvienas žiedas turi keturis vainiklapius.

🌱 Augavietė: mėgsta atviras vietas – miško kirtimus, pakeles, laukų pakraščius, degimvietes. Dažnai auga didelėmis kolonijomis.

Ramybės taurė

Kai vakare užplikote fermentuotų gauromečio lapų arbatą, pasirodo malonus, medaus ir žolynų kvapas.

Tai gėrimas, kuris ne tik malšina troškulį – jis nuramina mintis, palengvina virškinimą, stiprina kūną ir grąžina pusiausvyrą.

Tarytum pati vasara būtų ištirpusi puodelyje.

> Gaurometis – tai tylusis mūsų pievų gydytojas.

Jis moko lėtumo, dėkingumo ir ryšio su gamta.

Surinktas su meile – dovanoja šviesą visam rudeniui ir žiemai.